Naujame „Garbanoto bosisto“ klipe – kaskadiniai triukai, dirbtinė dykuma ir užuomina apie būsimą albumą

Po ilgo laiko – nauja lietuviška daina „Liūdnos akys“. Pirmą kartą – toks magiškas ir tiek daug jėgų pareikalavęs vaizdo klipas. Su dviem geromis naujienomis grupė „Garbanotas“ žengia į paskutinį rudens mėnesį. Trečia, svarbiausia – gruodžio mėnesį kolektyvas išleidžia pirmąjį vien lietuviškų dainų albumą „Paskutinė saulė“.

„Prieš tris metus sėdėjau vienoje Vilniaus kavinių, nusiminęs, nes, matyt, svarsčiau kažkokias ateities vizijas. Kaip kažką pasakyti, nuveikti, kaip jausti, kad gyveni ir dalintis tuo aplinkui. Staiga prie manęs prieina viena iš miesto deivių ir įteikia lapuką. Žvilgteliu – o ten piešinukas su nubraukta liūdna akimi ir užrašu „jokių liūdnų akių", – dainos atsiradimo priešistore dalinasi „Garbanoto“ vokalistas ir dainos autorius Šarūnas Joneikis.

 Su Snorre Bergerud pagalba „Ymir Audio“ studijoje įrašius dainą grupei kilo mintis pasikalbėti su režisieriumi Titu Sūdžium apie vaizdo klipą. Po dviejų mėnesių kūrimo, pasiruošimo, filmavimo ir montavimo, prisijungus (nepri)klausomai muzikos agentūrai „Tilto namai“ ir kino gamybos kampanijai „Scuare“gimė tai, ką šiandien gali išvysti visi grupės gerbėjai.

 Pasak klipo režisieriaus, šį kartą norėjosi sukurti tokį klipą, kuris greitai nepabostų ir išliktų noras jį peržiūrėti kelis kartus, sulig kiekvienu kartu pamatant kažką naujo. „Taip pat, dar rašydamas scenarijų išsikėliau tikslą, kad atskiri žiūrovai suprastų ir išjaustų vaizdą skirtingai. Džiaugiuosi, kad šį kartą aplinkybės leido per daug nesivelti į kompromisus filmavimo metu ir už tai daugiausiai turiu padėkoti šauniai komandai“, – sako T. Sūdžius, kuriam baladės „Liūdnos akys“ kūrybinio proceso metu jos teko perklausyti daugiau nei šimtą kartų.

 Magiškas vaizdo klipo idėjas realybe pavertė operatorius Julius Sičius, o paslaptingą vaidmenį sukūrė šokėja Kristina Aglaja Skaldina, aktoriai Džiugas Gvozdzinskas, Juras Papinigis ir Evelina Šeškauskytė. Be darbščios 40 žmonių komandos grupė dėkoja ir kompanijai „Cinevera“. Klipo pasirodymo išvakarėse Vilniaus svečių namuose „Jamaika“ vykusioje išankstinėje klipo premjeroje apsilankė nemaža dalis padėjusių ir prisidėjusių, taip pat – ištikimiausi grupės fanai.

 Pasitikėdami režisieriaus mintimis „Garbanotas“ į kūrybinį procesą kišosi nedaug, tačiau klipe spėjo nusifilmuoti: „pačiame filmavime sudalyvavom ir kaip personažai (duobkasiai), ir kaip stebėtojai. Smagu matyti, kaip atsiranda ir susikonstruoja bendras vaizdinis pasakojimas ir kiek žmonių padeda, kad tai įvyktų! Buvo gera!“.

 Filmuodami klipą jo kūrėjai susidūrė su nemenkais iššūkiais. „Šiame klipe turėjome tiek scenų, kiek paprastai būna trumpo metro filme - laikas buvo suplanuotas itin tiksliai. Kai kurias lokacijas dailės departamentas ruošė net savaitę iki filmavimų. Specialiai klipui buvo siuvami kostiumai, o klipo tikslais filmavimo paviljone teko net supilti dirbtinę dykumą“, – prisimena „Liūdnų akių“ prodiuseris Laurynas Mataitis.

 „Liūdnų akių“ režisierius prisipažįsta, jog likus dviems dienoms iki filmavimo dėl daugybės dalykų atrodė, kad mažai tikėtina, jog klipą nufilmuoti apskritai pavyks: „Kai nufilmavome paskutinį kadrą tiek aš, tiek kiti procese dalyvavę žmonės kiek negalėjome patikėti, jog iš tiesų spėjome viską nufilmuoti. O iš įdomiausių filmavimo proceso momentų asmeniškai aš išskirčiau filmavimą kadro, kuriame aktorius Džiugas Gvozdzinskas pats turėjo atlikti kaskadinį triuką ir stačia galva kristi į karsto duobę. Stebint atliekamus dublius gavau labai malonų adrenalino kiekį.“

 Hipnotizuojanti baladė, kartu su vaizdo klipu – pirma užuomina į būsimą naują „Garbanoto“ lietuviškų dainų albumą. Kaip sako pats ketvertas – Šarūnas Joneikis, Mantas Joneikis, Kipras Pugačiukas ir Mantas Augustaitis, „Paskutinė saulė“ remsis lietuviškų miuziklų tradicija. „Išlaikant bendrą viso albumo siužeto liniją, tik moderniau ir subtiliau, bandysime sukurti miuziklo įspūdį.“

 Albumas vinilo formatu žada pasirodyti žiemą, o jo pristatymo koncertus didžiuosiuose Lietuvos miestuose grupė surengs prieš pat Kalėdas.

GARBANOTAS BOSISTAS ŠARŪNAS JONEIKIS VAIZDO KLIPAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Įvykiai
yriausybės nutarimu Seimui siūloma reorganizuoti Šiaulių universitetą prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu, patvirtinti reorganizavimo sąlygų aprašą ir planą. Šiaulių universitetą siūloma reorganizuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Po reorganizavimo Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto kamieniniu akademiniu padaliniu – Šiaulių akademija, jo veiklos tęstinumą, akademinį ir ūkinį savarankiškumą garantuos VU statutas. „Šiaulių universiteto prisiju...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...