Paskelbti geriausi praėjusių metų lietuviško kino filmai ir jų kūrėjai

Birželio 13-osios vakarą įvyko 11-ieji nacionalinio kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Daugiausiai statulėlių buvo įteikta debiutinio filmo „Stebuklas“ režisierei Eglei Vertelytei. Ji pripažinta ne tik metų geriausia scenarijaus autore ir režisiere, bet pelnė ir „Sidabrinę gervę“ už metų geriausią filmą. Pagrindinį vaidmenį „Stebukle“ sukūrusi Eglė Mikulionytė – tapo metų geriausia aktore.

„Praėjusiais metais atšventėme apdovanojimų dešimtmetį, perkopėme ribą, kuomet visiems reikia stabtelti ir susimąstyti, kokį kiną kuriame, kokį norime kurti. Lietuvių filmai keliauja po pasaulį, tapome vertinamais, patikimais partneriais užsienio kino kūrėjams, tapome dalimi didelio pasaulio. Linkiu būti reiklesniems sau, kad filmai kalbėtų apie mus, pasakotų mūsų istorijas, o mes susirinkę džiaugtumėmės, kad esame didelė kino bendruomenė“,susirinkusiuosius sveikino Lietuvių kino akademijos Tarybos pirmininkė ir Atrankos ir vertinimo komisijos vadovė Gražina Arlickaitė.

„Auksinė gervė“ už gyvenimo nuopelnus šalies kinui įteikta operatoriui ir režisieriui Algimantui Mockui. Šis apdovanojimas skirtas pagerbti tuos, kurie visą savo gyvenimą skyrė kinui, klojo pamatus ateinančioms kino kūrėjų kartoms. „Auksinę gervę“ A. Mockui įteikė LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Žiūrovai pasitiko ir palydėjo mylimą kūrėją ilgais plojimais ir sveikinimo šūksniais.

„Sidabrinis gervės kiaušinis“ už geriausia studento darbą atiteko Klaudijai Matvejevaitei už filmą „Paskutinė diena“. Šį paskatinamąjį prizą režisierė atsiėmė iš G. Arlickaitės rankų.

Už metų geriausią profesinės meistrystės darbą apdovanoti filmo „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila) garso režisieriai Saulius Urbanavičius ir Jonas Maksvytis.

Lietuvos operos solistė, profesorė Irena Milkevičiūtė paskelbė, kad geriausiu kompozitoriumi už muziką Arūno Matelio filmui „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ tapo Alberto Lucendo.

Garsus šalies operatorius Rimvydas Leipus įteikė metų geriausio operatoriaus „Sidabrinę gervę“ kolegai Mindaugui Survilai, šį pavasarį pristačiusiam paties režisuotą dokumentinį filmą „Sengirė“.

Kategorijos Metų geriausias antraplanis vaidmuo nugalėtoju tapo jauniausias šių metų apdovanojimų nominantas Joris Baltrūnas, vaidinęs Giedrės Beinoriūtės dramoje „Kvėpavimas į marmurą“, kurio premjera žiūrovų laukia šį rudenį.

Aktoriai Vytautas Anužis ir Aistė Diržiūtė įteikė „Sidabrines gerves“ savo kolegoms – metų geriausiai aktorei Eglei Mikulionytei už vaidmenį „Stebukle“ ir metų geriausiam aktoriui Giedriui Savickui, kuris sukūrė pagrindinį vaidmenį Tado Vidmanto filme „Trys milijonai eurų“.

Poetė Violeta Palčinskaitė pasveikino geriausio scenarijaus autorę Eglę Vertelytę („Stebuklas“), o praėjusių metų geriausias režisierius Andrius Blaževičius apdovanojo ją už geriausią režisieriaus darbą.

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ viena iš steigėjų, prodiuserė Marija Razgutė paskelbė Lauryno Bareišos filmą „Pirtis“ metų geriausiu trumpametražiu filmu.

Praėjusiais metais geriausio dokumentinio filmo „Moteris ir ledynas“ režisierius Audrius Stonys savąją gervę „perleido“ režisieriui Arūnui Mateliui, įvertintam už filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Šis filmas surinko ir daugiausiai portalo LRT.lt skaitytojų balsų. „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ režisieriui A. Mateliui LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įteikė filmo specialųjį „Publikos pasirinkimo“ prizą.

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas „Stebuklą“ paskelbė geriausiu ilgametražiu filmu ir „Sidabrine gerve“ pasveikino jo prodiuserį Luką Trimonį. „Stebuklo“ konkurentai buvo: režisierės Giedrės Beinoriūtės „Kvėpavimas į marmurą“, Sergei Loznitsos „Nuolankioji“ ir Šarūno Barto „Šerkšnas“.

Nugalėtojus, renginio svečius bei ceremonijos TV žiūrovus sveikino idėjų kamerinis orkestras NIKO, grupė SKAMP, atlikėjai Monique, Linas Adomaitis, Rosita Čivilytė, Ieva Zasimauskaitė ir kt. Renginį režisavo Šarūnas Kirdeikis, vedė Giedrius Masalskis ir Eglė Daugėlaitė.

2018 m. Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nugalėtojai:

„Auksinė gervė“ įteikta operatoriui ir režisieriui Algimantui Mockui

Metų geriausias studento darbas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė)

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas – Saulius Urbanavičius ir Jonas Maksvytis (už filmo „Sengirė“ garso režisūrą)

Metų geriausias kompozitoriaus darbas – Alberto Lucendo („Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, rež. Arūnas Matelis)

Metų geriausias operatorius – Mindaugas Survila („Sengirė“, rež. Mindaugas Survila)

Metų geriausias antraplanis vaidmuo – Joris Baltrūnas („Kvėpavimas į marmurą“, rež. Giedrė Beinoriūtė)

Metų geriausias aktorės vaidmuo – Eglė Mikulionytė („Stebuklas“, rež. Eglė Vertelytė)

Metų geriausias aktoriaus vaidmuo – Giedrius Savickas („Trys milijonai eurų“, rež. Tadas Vidmantas)

Metų geriausias scenarijus – Eglė Vertelytė („Stebuklas“, rež. Eglė Vertelytė)

Metų geriausias režisieriaus darbas – Eglė Vertelytė („Stebuklas“)

Metų geriausias dokumentinis kino filmas – „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis, prod. Arūnas Matelis, Algimantė Matelienė – STUDIO NOMINUM)

Metų geriausias trumpametražis kino filmas: „Pirtis“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė, AFTERSCHOOL)

LRT.lt skaitytojų „Publikos pasirinkimas“ – „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis)

Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas – „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė, prod. Lukas Trimonis, IN SCRIPT)

Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvių kino akademija. Oficialus transliuotojas – LRT.

2010 m. įkurta Lietuvių kino akademija, kasmet šalies profesionalams teikdama apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, siekia puoselėti Lietuvos kino kultūrą tiek šalies, tiek pasauliniu mastu.

lkc.lt
sidabrinėgervė geriausi lietuviški filmai kinas apdovanojimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Daugiau kaip 40 Lietuvos profesinių sąjungų vieningai skelbia palaikymą mokytojams ir rengia masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“. Sekmadienį, 14 valandą numatomos eitynės ir protesto mitingas prie Vyriausybės. Su mokytojais ir už mokytojus. Šia akcija norima parodyti, kad pedagogai yra ne vieni ir  visuomenė solidarizuojasi su mokytojais ir kad  kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu.  14 valandą gyva žmonių grandine susikabins rankomis...
Įvykiai
Gruodžio 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko padėkos vakaras, į kurį  susirinko daugiau nei keturi šimtai savanorių iš visos Lietuvos, paskyrusių savo laiko Lietuvai – įvairioms savanorystės veikloms. Filharmonijoje vyko vieno iš kertinių valstybės atkūrimo šimtmečio projektų „Šimtmečio dovanos“ finalinis renginys. Vos kiek daugiau nei prieš metus startavęs „Šimtmečio dovanų“ projektas suvienijo daugiau nei 400 000 žmonių, kurie Lietuvai padova...
Įvykiai
yriausybės nutarimu Seimui siūloma reorganizuoti Šiaulių universitetą prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu, patvirtinti reorganizavimo sąlygų aprašą ir planą. Šiaulių universitetą siūloma reorganizuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. Po reorganizavimo Šiaulių universitetas taps Vilniaus universiteto kamieniniu akademiniu padaliniu – Šiaulių akademija, jo veiklos tęstinumą, akademinį ir ūkinį savarankiškumą garantuos VU statutas. „Šiaulių universiteto prisiju...
Gamta
„Pastarąjį dešimtmetį Kalėdos daug dažniau būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reikėtų tikėtis Kalėdų be sniego“, – portalui LRT.lt sako VU Geomokslų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, klimatologas Justinas Kilpys. Kad per šventės galėsime džiaugtis sniegu, negarantuoja ir etnologas Libertas Klimka, kuris dar rudenį pasinaudojo liaudies išmintimi ir nuspėjo, kad žiema bus be didesnių šalčių.  Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos b...
Laisvalaikis
Pastaraisiais metais nuolat augantis vergų skaičius rodo, kad visuotinės žmogaus teisių deklaracijos skelbimai dėl vergovės ir prekybos žmonėmis uždraudimo gali virsti tuščiu garsu, jei tokiems reiškiniams nebus aktyviai priešinamasi. Tai, kad dabar nemažai civilizuoto pasaulio žmonių džiaugiasi laisve, yra didelis, neseniai iškovotas laimėjimas, dalinė pergalė prieš vieną nemaloniausių ir seniausių institucijų – vergovę. Ji buvo žinoma visuose žemynuose (...
Laisvalaikis
Į Lietuvą, Vilniaus „Siemens“ areną, pirmą kartą atvykstančios trupės „The Illusionists“ magas portugalas Luis de Matos vadinamas Magijos meistru. Jis magijos klasikos ekspertas, sukaupęs daugiau nei 5 tūkst. magijos knygų, parašytų nuo XVI a., biblioteką ir pelnęs ne vieną dešimtį garbių apdovanojimų. Per futbolo stadiono Porto mieste, Portugalijoje, atidarymą jis vienu metu pradangino 52 001 šilkinę nosinaitę ir pateko į Gineso rekordų istoriją. „Aš esu...
Laisvalaikis
Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai. Artimiausiomis dienomis, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LHMT), ledo danga jau susidarys ir vidutinio gylio ežeruose. Ledas laikomas nesaugiu, jeigu yra plonesnis nei 7 cm. Jis formuojasi nuo priekrantės zonos, todėl yra saugus tik...
Įvykiai
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo UAB „Small Planet Airlines" vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei. Spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas vertino įmonės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, teikiamus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, taip pat - įmonės mokumą ir veiklos tęstinumą. Teismas nustatė, kad bendrovė, turėdama te...
Laisvalaikis
Jokių patvirtintų žinių apie Šv. Kotrynos asmenybės istoriškumą nėra. Anot legendos, ji turėjo būti gimusi ir gyvenusi Aleksandrijos mieste Egipte III a. pb. − IV a. pr. Tyrinėtojas Joseph Simon Assemani (1687–1768) siejo ją su istorine kilminga Aleksandrijos moterimi, kuriai buvo pasiūlyta tapti imperatoriaus Maksentijaus meiluže, tačiau jinai atsisakė. Po to buvo persekiota imperatoriaus, jos turtas konfiskuotas, pati ištremta. Rufinas Akvilietis ją vadi...